laivavedýba
Lizdas:
ver̃slinė laivavedýba · jū́rų laivavedýba
Vertimas:
angl. navigation, seamanship, maritime navigation; nautical navigation; sailing · rus. судовождение, кораблевождение n · vok. Nautik f; Schiffsleitung f; Schifffahrtskunde f · pranc. pilotage m
Apibrėžtis:
1. Laivo valdymo disciplinos. Apima navigaciją (vairavimo metodus), lociją (duomenis apie vandens kelius), jūreivystės astronomiją, meteorologiją, kompasų deviaciją (nukrypimo teoriją), radiolokaciją, okeanografiją, hidrografiją. 2. Plaukiančio laivo valdymas. Plaukimas sekamas automatizuotomis sistemomis arba atskirais navigaciniais prietaisais: girokompasu, lagu, echolofu, radiolokacine ir radionavigacine stotimi, radiopelengatoriumi, sekstantu ir chronometru. Ryšys tarp laivų palaikomas jūriniais signalais. Laivavedyba reglamentuoja tarptautinės ir vietinės taisyklės JŽ; laivo valdymas ir vedimas NakĮ; amatas saugiai vesti laivą iš vienos vietos į kitą ir valdyti laivą, esant įvairioms plaukiojimo sąlygoms bei aplinkybėms LSA
Variantai:
laivedýba NakjĮ
Kilmė:
liet.
Sandara:
vient.
Daryba:
pries.
Taisyklingumas:
tk.
Šaltiniai:
NakJĮ · LSA · TLŽŽ · A.ValR · JŽ · ršt.
Kirčiuotė:
1