Jūreivystės terminų vartosenos duomenynas yra sukurtas ir papildytas Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos katedros (vėliau – Kalbotyros ir etnologijos katedros) vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Jūreivystės terminų tyrimas ir žodyno rengimas“ (2010–2012 m.) (sutartis Nr. LIT-2- 5, 2010-04- 22) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos finansuotą projektą „Jūreivystės terminų vartosenos duomenyno pildymas ir terminų tyrimas“ (2014–2015 m.) (Sutartis Nr. K-4/2014, 2014-01- 20).
Duomenyno sudarymo tikslas yra sukaupti medžiagą aiškinamajam jūreivystės terminų žodynui, taip pat turėti pakankamai duomenų terminų taisyklingumui nustatyti ir apskritai praktiniams jūreivystės terminijos klausimams analizuoti. Šiuo metu jį sudaro apie 31 tūkst. terminų (įskaitant komandas).
Pagal užsakymą paieškos langelyje atrenkami visi terminai, turintys nurodyto termino kurią nors formą ar dalį (pavyzdžiui, į atrinktų terminų su žodžiu denis sąrašą paklius ir atrenkamiesiems nepriklausantis terminas gordenis). Visa informacija apie atskirą terminą užsakoma iš abėcėlinio sąrašo arba iš atverto termino lizdo. Išplėstinėje paieškoje atrenkami terminai pagal požymius paspaudus požymio langelį (ir paieškos nuorodą). Paieškos užsakymas panaikinamas pažymėtą langelį paspaudus dar kartą.
Šriftas Palemonas
Windows aplinkoje (Windows 98 ar naujesnėje, palaikančioje Unicode) matyti kirčiuotas lietuviškas raides pakanka Internet Explorer 8, Firefox 38, Chrome 31 (ar naujesnių) naršyklių. Norėdami kurti dokumentus, naudojant šriftą Palemonas, turėtų jį įsidiegti. Šriftą galima rasti VLKK tinklalapyje.
Jūreivystės terminų vartosenos duomenynas yra sudarytas iš verčiamuosiuose jūreivystės žodynuose ir žodynėliuose, mokomuosiuose leidiniuose, su jūreivyste susijusiuose teisiniuose dokumentuose, jūreivystės tematikos periodikoje pavartotų pavadinimų. Į jį įtraukti visi pavartoti termino variantai – ortografiniai, leksiniai, gramatiniai, taisyklingi ir netaisyklingi.
Bendrasis terminų sąrašas pateikiamas abėcėlės tvarka. Kiekvienas sudėtinis terminas yra priskirtas pagrindinio žodžio lizdui. Vientisinis terminas turi jam priklausančių sudėtinių terminų lizdą, kuris matomas atvėrus vientisinį terminą.
Visi terminai yra sukirčiuoti, vientisinių terminų nurodoma kirčiuotė, termino kilmė. Informacijoje apie terminą dar nurodoma sandara (vientisinis ar sudėtinis), lietuviškų vientisinių išvestinių terminų daryba, visų terminų taisyklingumas, šaltiniai, kuriuose terminas rastas.
Į kirčiuočių rinkinį atskirai traukiami variantinių kirčiuočių atvejai. Esant antraštinio žodžio kirčiavimo variantams, antraštiniu žodžiu paliekamas pagrindinis kirčiavimo variantas, variantų skyrelyje pateikiamas kitas kirčiavimo variantas.
Nurodant kilmę, ženklu „<“ žymimos įvairiuose šaltiniuose atrastos tarpinės kilmės kalbos (pavyzdžiui, kapitonas – pranc. < lot.). Sudurtinių žodžių skirtingų dėmenų kilmės kalbos nurodomos pliuso ženklu (pavyzdžiui, grotstiebis – ol. + liet.).
Sandaros informacijoje, be vientisinių ir sudėtinių terminų, pateikiamas komandos požymis, pagal jį atrenkamos komunikacinę paskirtį turinčios frazės ar sakiniai (pavyzdžiui, Nuleisti inkarą!). Komandos į lizdus netraukiamos.
Į darybos požymius, be įprastinių priesaginio, priešdėlinio, galūninio darybos būdų ir sudūrimo, įtraukiama semantinė daryba, arba terminizavimas, ir labiau termino struktūrą, nei 2 darybą parodantys terminai su nekaitomaisiais nelietuviškais dėmenimis. Jie atskirai žymimi dėl gausumo ir įvairovės šios srities terminijoje, o kartu ir aktualumo juos kodifikuojant.
Taisyklingumo požymių rinkinys sudarytas pagal norminamuosiuose leidiniuose nustatytus keturis taisyklingumo laipsnius, atskirai pateikiamas ortografinio netaisyklingumo požymis.
Be minėtų požymių, prie ieškomo termino dar pateikiami atitikmenys kitomis kalbomis, rusų, vokiečių ir prancūzų vientisiniams atitikmenims pateikiama informacija apie giminę. Apibrėžtis pateikiama tokia, kokia randama šaltinyje, arba sudaroma pagal šaltiniuose esamą apibūdinimą. Pastaruoju atveju po apibrėžties prieš šaltinio nuorodą paprastai įrašoma (pagal). Variantų skyrelyje pateikti taisyklingumo trūkumų turinčių terminų taisyklingieji variantai arba sinonimiški terminai.
Santykis su šaltinio informacija
Kadangi Duomenynas rengtas siekiant atspindėti jūreivystės terminų vartoseną, jame informacija apie terminą pateikiama dažniausiai laikantis šaltinio.
Tam tikrais atvejai šaltinio informacija yra keičiama. Jos pakeitimai yra tokie.
Panaikinami verčiamuosiuose jūreivystės žodynuose esantys paaiškinimai skliausteliuose. Paaiškinimai, tinkantys sudėtiniam terminui sudaryti, paverčiami sudėtine termino dalimi ir pateikiami pagrindinio žodžio lizde. Pavyzdžiui, terminas įlaidas (medinis) (LAJŽ) pertvarkomas į terminą medinis įlaidas ir pateikiamas termino įlaidas lizde. Platesni paaiškinimai perkeliami į apibrėžties langelį.
Žodynuose, esant lizduose skirtingos formos (paprastai vienaskaitos ir daugiskaitos) terminams, antraštinis žodis neretai pateikiami su dvigubu įstrižu brūkšniu prieš galūnę. Duomenyne toks žymėjimas panaikinamas ir skirtingų formų terminai sudedami į vienaskaitos forma pateikiamo termino lizdą. Tik daugiskaitinių terminų ši forma pateikiama ir antraštiniame žodyje. Tokie antraštiniai terminai, taip pat ir lizduose esantys daugiskaitos formos terminai žymimi santrumpa pl.
Duomenyne suvienodintas komandų užrašymas. Šaltiniuose jos būna užrašytos visai be jokių papildomų ženklų, tik su šauktuku, su kabutėmis ir šauktuku, didžiąja raide ir šauktuku ar dar ir su kabutėmis. Duomenyne jos pateikiamos didžiąja raide ir su šauktuku – kaip imperatyviniai sakiniai. Komandos sudaro mažą ir savitą jūreivystės pavadinimų dalį, terminų tyrimui nėra itin reikšmingos, tad užrašymo įvairovė neperteikiama.
Vienodinamas skirtinguose šaltiniuose besiskiriantis kirčiavimas (plačiau žr. toliau kirčiavimo skyrelyje).
Anotavimo aspektai, motyvai ir pasirinktos nuostatos
Kilmė
Šie duomenys yra aktualūs analizuojant tarptautinės ir lietuviškos šios srities terminijos santykį, sprendžiant svetimybių keitimo lietuviškais terminais klausimą, nustatant neteiktinų svetimybių statusą. Todėl svarbiausias tikslas yra sudaryti galimybę statistiškai atskirti lietuviškus ir nelietuviškus vientisinius terminus. Svetimų kalbų kilmės pasiskirstymas kai kuriais atvejais gali būti svarbus kodifikuojant svetimos kalbos terminą, bet preciziškai pirminė kalba nėra nustatinėjama – kilmė nurodoma pagal prieinamuose šaltiniuose rastą informaciją. Panašiai elgiamasi ir nurodant tarpines kalbas bei sudurtinių terminų skirtingą dėmenų kilmę: jei prieinamuose šaltiniuose tokia informacija randama, ji pateikiama.
Sudėtinių terminų kilmė nenurodoma. Šią informaciją galima nustatyti iš antraštinių vientisinių terminų, prie kurių yra sudėtinių terminų lizdai, bet priklausomųjų dėmenų lietuviškumą patikrinti atrankos būdu nėra galimybių.
Sandara
Šiuo atžvilgiu nurodomi sudėtiniai ir vientisiniai terminai, tam pačiam aspektui priskiriamas ir komandų požymis. Sandaros apibūdinimas pirmiausia atskiria antraštinius terminus nuo lizdo terminų ir susijęs su terminų sisteminimu, bet svarbiau, kad terminų atrankos pagal šį galimybės leidžia tirti sudėtinių terminų modelius. Sudėtinių terminų yra maždaug keturis kartus daugiau nei vientisinių ir jų kaip terminų sintaksinių ryšių tipai, santykis su įprastiniais kalbos junginiais yra aktuali tyrimų dalis įvairių mokslo šakų ar veiklos sričių terminijai. Kadangi jūreivystės terminija gali būti laikoma nenusistovėjusia, ypač kalbant apie sudėtinius terminus, sudarant terminus iš teksto įtraukiami ir ne visai sudėtiniams terminams būdingi raiškos atžvilgiu dėmenys, pavyzdžiui, kablio mazgas su kilpa, įgulos apmokymas veiksmams avarinėse situacijose, įrangos aplinkos teršimui išvengti parengties būklė, komanda iš vairinės dėl eigos variklių parengimo darbui manevriniu režimu ir pan. Ypač daug tipiškiems sudėtiniams terminams nebūdingos sandaros konstrukcijų yra teisiniuose tekstuose. Pagrindinis požymis yra nominatyvinis konstrukcijos pobūdis ir tuo remiantis jie traukiami į Duomenyną kaip terminai. Šaltiniuose (verčiamuosiuose jūreivystės žodynuose) yra nemažai bendraties konstrukcijų ir, automatiškai juos keliant į Duomenyną, tokios konstrukcijos yra patekusios. Nemaža jų dalis gali būti interpretuojamos kaip nurodymai ir priskirtos komandoms, kitoms ieškota kituose šaltiniuose vardažodinių pakaitų, bet dalis gali būti likusių kaip sunkiai pakeičiamų, nors reikalingų ir nešalintinų iš Duomenyno.
Komandos yra specifinė jūreivystės srities terminijos dalis, savitõs – imperatyvinių sakinių sandaros, tad šis požymis sudaro sąlygas jas atrinkti bei tirti atskirai ir nuo vientisinių, ir nuo sudėtinių terminų.
Daryba
Darybos požymių grupei priskirti termino darybos būdo ir darybinio afikso požymiai. Be įprastinių keturių lietuvių kalbos žodžių darybos būdų, į požymių grupę įtrauktas nekaitomojo dėmens buvimo požymis ir semantinės darybos, arba terminizavimo, požymis.
Pirmasis iš pastarųjų dviejų aktualus jūreivystės terminijai įvairiais atžvilgiais. Jūreivystės terminija yra viena iš specialiųjų kalbų sričių, kur tiek daug terminų su ne tik vienu, bet ir keliais nekaitomaisiais dėmenimis (pavyzdžiai, kriuisbramselšotas, grotstenbakštagas ir pan.). Galimybė juos atrinkti ir analizuoti sudaro sąlygas spręsti sudėtinio su savarankiškais dėmenimis ir vientisinio tokios struktūros terminų santykį (plg. kriuisbramselio šotas). Toks tipas aktualus kirčiavimo problemoms aptarti – kirčio vieta labai įvairuoja ir normai nustatyti reikia visos jų sankaupos. Nekaitomaisiais dėmenimis laikomi visi savarankišką reikšmę turintys dėmenys, kurių vartojimas su kitais dėmenimis neatitinka lietuvių kalbai būdingo sudūrimo požymio – pakitusios galūnės (plg. ne terminą su nekaitomu dėmeniu, o sudurtinį terminą bizanstiebis), nepaisant to, kad nemažai tokių dėmenų yra vartojami savarankiškai (plg. achterštagas ir achteris).
Semantinės darybos požymis ir pagal jį atrinktų terminų analizė padeda spręsti mažai terminologijoje aptarinėjamą morfologinės ir semantinės darybos (terminizavimo) santykio klausimą – kiek morfologinė daryba yra termino sudarymo reiškinys. Semantinės darybos laikomas toks jūreivystės žodynuose ar kituose šios srities šaltiniuose randamas terminas, kuris yra DLKŽ, LKŽ ar TŽŽ, bet neturi specialiosios kalbos žymos (spec., tech., jūr. ar pan.) ir nėra apibūdinamas jūreivystės sričiai aktualia reikšme. Tai netaikoma dariniams iš jūreivystės termino – jo termininį statusą lemia pamatinis žodis.
Taisyklingumas
Taisyklingumo vertinimas taikant tris (ne)taisyklingumo lygius ne visada atitinka norminamuosiuose leidiniuose pateikiamą kalbos vieneto vertinimą. Ne tokiu lygiu kaip norminamuosiuose leidiniuose vertinamas įvardžiuotinės formos nebuvimas sudėtiniame termine. Griežtas vertinimas šios srities specialistui, norinčiam pasinaudoti Duomenynu, gali sudaryti įspūdį, kad yra netinkamas visas terminas, nors paprastai variantų skiltyje nurodoma papildoma informacija, kad tai morfologinis skirtumas, bet ne kalbos specialistui ši informacija gali būti nepakankamai suprantama.
Naujadarai, šios srities leidiniuose nepaplitę ar visai nevartojami terminai žymimi kaip šalutiniai normos variantai, plg. žaibė (elektra), agna (energija), apdairas (lokatorius) ir pan. Jų santykis su lietuvių kalbos leksine sistema, kartu ir taisyklingumas galėtų paaiškėti juos toliau tiriant ir rengiant aiškinamąjį jūreivystės terminų žodyną.
Kiek sąlygiškai kaip šalutiniai normos variantai vertinami ir nebūdingos sandaros sudėtiniai terminai, pavyzdžiui, patalpa su priešgaisriniu turtu, škunos su įstrižom burėm takelažas, povandeninės laivo dalies valymas apdeginant ir pan. Kai kurie iš jų nesunkiai galėtų būti pertvarkomi į įprastesnius atributinius junginius (plg. apdeginamasis povandeninės laivo dalies valymas, įstrižų burių škunos takelažas), bet tikslesnis netaisyklingumo lygis galėtų būti nustatytas po išsamesnių ir sisteminių tyrimų.
Kaip lygiaverčiai variantai pateikiami tie lietuviški tarptautinių terminų atitikmenys, kurie yra kiek nors paplitę specialiuosiuose tekstuose, patekę į kai kuriuos žodynus, plg. švartavimas ir raištavimas. Taip skatinama traukti į vartoseną lietuvišką terminiją, bet leidžiama apsispręsti vartotojui, o tikslesnis vertinimas normos atžvilgiu galėtų būti nustatytas po tam tikro laiko ištyrus vartosenos paplitimą.
Kirčiavimas
Sukauptoje Duomenyno medžiagoje išryškėjo du spręstini kirčiavimo dalykai: kirčiavimo įvairavimas, būdingas apskritai bendrinės kalbos žodžiams (plg. ãpkala, apkalà ir pan.) ir terminų su nekaitomaisiais dėmenimis kirčiavimas.
Pirmasis atvejis spręstas laikantis kalbos kirčio norminimo nuostatų, suformuluotų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimuose: esant variantinio kirčiavimo galimybei laikytis pirmojo nurodytojo Nutarimuose ar Komisijos aprobuotuose leidiniuose varianto.
Sprendžiant antrąją kirčiavimo problemą buvo laikomasi nuostatos, kad nekaitomuosius dėmenis turintys terminai nėra patyrę sudurtinio žodžio darybos proceso, todėl jiems negalima taikyti tokios darybos žodžiams būdingo kirčiavimo, t. y. kirtis neturėtų keisti vietos, negalėtų vykti metatonija (plg. bendras dárbas ir bendradarbis). Taigi savarankiškai vartojamo termino junginyje ir to paties termino su nekaitomaisiais dėmenimis kirtis neturėtų skirtis, plg. stengà ir grotbramstengà, štèvenis ir achterštèvenis.
Jūreivystės terminų žodynuose neretai antrojo tipo terminuose kirčiuojama pradžioje laikantis germaniškos kilmės tokios sandaros žodžių kirčiavimo tradicijos. Bet kitos kilmės tokios pat sudėties terminai kirčiuojami paskutiniame dėmenyje, plg. geosferà, heliostãtas, interkinèzė ir pan. Duomenyne laikomasi nuostatos, kad adaptuoti skoliniai turėtų būti pritaikyti prie lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos ir vieno tipo būtų kirčiuojami laikantis sistemiškumo.
Šaltiniai
Vartotojui pateiktų šaltinių santrumpų sąraše yra daugiau šaltinių nei tie, iš kurių išrinkti terminai ir sukelti į Duomenyną. Jei prie termino nėra nurodyto kurio nors sąraše esančio šaltinio, nebūtinai reiškia, kad to termino tokiame šaltinyje nėra. Šaltiniai, iš kurių rinkti terminai, yra matomi išplėstinės paieškos šaltinių skyrelyje.
Informacija apie termino šaltinį leidžia atrinkti pagal juos terminus ir tiriant atsižvelgti į šaltinio pobūdį, paskirtį, laiką, autoriaus nuostatas. Tai gali padėti nustatyti paplitimą, aktualų kodifikuojant, spręsti kitus tyrimui aktualius klausimus.
Duomenyną kaip projektų dalyviai rengė Albinas Drukteinis, Vaida Drukteinytė, Jūratė Lubienė, Sandra Sirvidienė, įvairiais etapais prisidėjo Kristina Lenartaitė-Gotaučienė, Aušra Trumpickaitė-Lemberger, Vitalija Kapsevičienė, Jonas Čerka, a. a. Jurgis Banaitis. Visus programavimo darbus atliko Tomas Padrieza. Projektams vadovavo Albinas Drukteinis.