šlẽpingis
Apibrėžtis:
1. akmuo, velkamas virve dugno žemėmis jūrine valtimi, siekiant neleisti mūšos bangoms nukreipti valtį šonu į bangas ir ją apversti. Naudojamas prieš išplaukiant į lėkštą smėlėtą krantą; 2. sunkus daiktas, velkamas paskutinio nesavaeigio laivo vilkstinės gale, kai vilkstinę velka vilkikas upe pasroviui. Tokiu būdu sudaromas nedidelis pasipriešinimas vilkstinės gale, „ištiesinantis“ vilkstinę ir palengvinantis vilkikui judesiavimą LSA
Kilmė:
vok.
Sandara:
vient.
Daryba:
-
Taisyklingumas:
ntk.
Šaltiniai:
LSA
Kirčiuotė:
1