lavo stovùmas
Pagrindinis žodis:
stovùmas
Vertimas:
angl. self-righting; metacentric stability; stability · rus. остойчивость корабля · vok. Schiffsstabilität f · pranc. stabilisation du bâtiment; stabilité du navire
Apibrėžtis:
laivo savybė grįžti į statmeninę padėtį, kai pašalinės jėgos jį iš tos padėties išveda. Visiškas stovumas būna burialaiviuose, kurie stuburo peleko apačioje turi sunkmeną. Tokių laivų svorio vidurys visada būna žemiau už povandeninės dalies tūrio vidurį, užtat jie neapverčiami. Dalinis stovumas yra visuose jūriniuose laivuose, neturinčiuose stuburo peleko su sunkmena. Šių laivų svorio vidurys yra aukščiau už jų povandeninės dalies tūrio vidurį, kuris pasislenka į laivo pasvyros pusę, sudarydamas stovumo petį, nes svorio vidurys savo vietos nekeičia. Stovumo petys smarkiai sumažėja laivui pasvirus tiek, kad jo briauna panyra į vandenį, o tai reiškia, kad tūrio vidurys į pasvyros pusę daugiau beveik nejuda. Jeigu svorio ir tūrio vidurys būna viename statmenyje, laivo stovumas būna neapibrėžtas ir mažiausias papildomas krūvis į vieną ar kitą pusę nulemia, ar laivas atsities, ar apvirs LSA
Variantai:
laivo stovingumas NakJĮ ?
Kilmė:
liet.
Sandara:
sudėt.
Daryba:
-
Taisyklingumas:
tk.
Šaltiniai:
LSA · A.ValR · ršt.
Kirčiuotė:
-