magnètinis põlius
Pagrindinis žodis:
põlius
Vertimas:
angl. magnetic pole · rus. магнитный полюс
Apibrėžtis:
Žemės paviršiaus taškai su didžiausia magnetine įtampa, į kuriuos sueina Žemės magnetizmo magnetinių jėgų linijos. Žemės magnetinių polių vieta nuolat kinta. Taip 1970 m. vienas magnetinis polius buvo Šiaurės Amerikos salyne 75° šiaurės platumos ir 99° vakarų ilgumos, kitas – pietų pusrutulyje, į pietus nuo Australijos: 66,5° pietų platumos ir 140° rytų ilgumos. Per Žemės magnetinius polius eina magnetiniai dienovidiniai ir izogonos JŽ
Kilmė:
-
Sandara:
-
Daryba:
-
Taisyklingumas:
tk.
Šaltiniai:
JŽ
Kirčiuotė:
-