vivė
Lizdas:
pakeliamóji vivė · pririšamóji vivė (valties) · saugõs vivė · turė̃klinė vivė · varo vivės · vivė bùrėms kélti · atsukõs vir̃vė (bur.) · pagálbinė vir̃vė · dùrkio vir̃vė · dirbti̇̀nio plúošto vir̃vės · mani̇̀los vir̃vės · kanapìnė vir̃vė · Sizãlio vivė · nedervúotoji kanapìnė vir̃vė · dervúotoji kanapìnė vir̃vė
Vertimas:
angl. line, rope, cordage · rus. веревка f · vok. Strang m · pranc. corde f; liure f; longe f
Apibrėžtis:
priemonė burlaivio aprangai ir prisirišimui StJĮ; virvė, kurios skerspjūvio perimetro ilgis 25−100 mm A.Dov.; laivo virvyno sudėtinės dalys, naudojamos daiktams surišti, ženklams iškelti, laiviniams darbams dirbti ir kaip medžiaga laivo virvyno sudėtinėms dalims daryti. Virvės daromos iš augalinės kilmės pluošto ir vadinamos gamtinio pluošto virvėmis, daromos ir iš cheminės kilmės pluošto ir vadinamos dirbtinio pluošto virvėmis. Pagal virvių darymo būdą virvės būna vytos ir pintos. Pagal apimtį virvės skirstomos į laibvirves, virves, drūtvirves. Virvės, suvytos iš gamtinio pluošto ir plieninių vielelių derinio, vadinamos lynvirvėmis. Virvių skersinė apimtis matuojama mm. Laivinės virvės suvejamos taip, kad jas pasukus prieš laikrodžio rodyklę, jos dar labiau susisuktų. Įvairios apimties virvių stiprumas nustatomas naudojant tam skirtas lenteles arba skaičiuojant pagal bandymų būdu nustatytas lygmenas. Naudojamas augalinis pluoštas gaunamas iš kanapių, bananų lapų, agavos lapų, iš kokoso apvalkalo. Gaminant virves, pluoštas susukamas į sruogas, sruogos – į atšakas, atšakos – į virves, virvės – į drūtvirves. Laivyno virvės turi 3 atšakas. Virvių stiprumas skirstomas į trūkimo tvirtumą ir į darbinį tvirtumą. Visas augalinės kilmės virves, ant kurių patenka jūros vanduo, būtina skalauti gėlu vandeniu ir džiovinti, o virves iš dirbtinio pluošto reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių LSA
Kilmė:
liet.
Sandara:
vient.
Daryba:
sem.
Taisyklingumas:
tk.
Šaltiniai:
LSA · TLŽŽ · StJĮ · JŽ · A.Dov. · ALJTLŽŽ · LAJŽ
Kirčiuotė:
2