tykà
Vertimas:
angl. calm · rus. штиль m · vok. Kalme f; Meeresstille f; Stille · pranc. temps mort; étale m; mer étale; calme m
Apibrėžtis:
vėjo nebuvimas StJĮ; bevėjis oras arba silpnas vėjas, kurio greitis mažesnis nei 0,3 m/s. Tyka susidaro, kai slėgio gradientai labai maži arba lygūs nuliui. Dažniausiai būna anticiklonų centrinėje dalyje. Ypač dažnai tyka subtropinių anticiklonų vidinėse srityse ir ekvatorinėje tykos zonoje, o žiemą - ir Azijos anticiklone JŽ; visiškas vėjo arba dvelkio nebuvimas; jūros paviršius glotnus – veidrodinis. Tyka dar vad. olandiškai – štilis LSA
Variantai:
žr. štlis LAJŽ, LSA; blakis StJĮ
Kilmė:
liet.
Sandara:
vient.
Daryba:
galn.
Taisyklingumas:
tk.
Šaltiniai:
LSA · TLŽŽ · StJĮ · JŽ
Kirčiuotė:
4