Jūreivystės
terminų
vartosenos
duomenynas

lavo supmas(is)

Pagrindinis žodis:
supmasis

Vertimas:
angl. ship motion, rolling, rolling motion of the ship · rus. качка корабля

Apibrėžtis:
Plūduriuojančio vandenyje laivo, išvesto iš lygsvaros, svyruojamieji judesiai. Laivo supimą apibūdina supimo amplitudė, supimo periodas. Sūpavimai būna: 1) bortinis (šoninis) – laivo sūpavimas aplink išilginę ašį, praeinančią per laivo svorio centrą; 2) vertikalusis – laivo sūpavimas į viršų ir apačią; 3) kilinis – laivo sūpavimas aplink skersinę ašį, praeinančią per laivo svorio centrą. Jį dar vadina išilginiu supimu JŽ; tai svyravimai apie pusiausvyros padėtį, kurios netekęs laivas yra veikiamas išorinių jėgų JT; jūrinių bangų poveikis į laivą, kuris, to paveiktas, įgauna įvairių supimo atmainų: svyruoja, linguoja, siūbuoja, arba atlieka visus tuos veiksmus kartu (kas dažniausiai ir būna). Šiuo atveju laivas sukinėjasi apie x ir y ašis ir dar juda aukštyn ir žemyn z ašies atžvilgiu LSA

Variantai:
laĩvo švyta͂vimai NakJį

Kilmė:
liet.

Sandara:
sudėt.

Daryba:
-

Taisyklingumas:
tk.

Šaltiniai:
LSA · JŽ · JT

Kirčiuotė:
-