kraunama...

Jūreivystės terminų vartosenos duomenynas
Jūreivystės
terminų
vartosenos
duomenynas


jrinė srov

Pagrindinis žodis:
srov

Vertimas:
angl. sea current; stream current · rus. морское течение n · vok. Meeresströmung f; Seestrom m; Meeresstrom m; Seeströmung f · pranc. courant marin; courant de la mer

Apibrėžtis:
Pagal kilmę skirstomos į vėjines (arba dreifines), susidarančias dėl vėjo trinties į vandens paviršių, ir nuotekines kompensacines, susidarančias dėl netolygaus vandens temperatūros, druskingumo, atmosferos slėgio pasiskirstymo, potvynių ir atoslūgių. Būna šiltosios ir šaltosios srovės JŽ; didelių vandens masių judėjimas vandenyne arba jūroje. Jas sukelia vėjai, orgaubės slėgis, vandens tankio skirtumai, nukreipiamoji Žemės rutulio sukimosi jėga, trinties jėga. Atvirame vandenyne srovės greitis būna nuo 0,1 iki 0,5 mzg. Arčiau krantų - nuo 1,0 iki 5,0 mzg. (Floridos įlankoje). Srovių pavadinimai Pasauliniame vandenyne: Rytinė Grenlandijos, Rytinė Islandijos, Labradoro, Kanarų, Šiaurės Atlanto, Golfo, Floridos, Antilų, Šiaurės pasatų, Pusiaujo atbulinė, Pietų pasato, Bengalijos, Brazilijos, Aliaskos, Oja-Sio, Kalifornijos, Šiaurės Ramiojo vandenyno, Kuro-Sio, Peru, Rytų Australijos, Musoninė, Somali, Adatos iškyšulio LSA

Variantai:
jū́rų srovė̃ JŽ

Kilmė:
liet.

Sandara:
sudėt.

Daryba:
-

Taisyklingumas:
tk.

Šaltiniai:
LSA · JŽ

Kirčiuotė:
-