| Pavyzdžio ID: | 83 |
| Klasė: | Magnoliopsida |
| Šeima: | Brassicaceae |
| Genties pavadinimas (lietuviškai): | vaistutis |
| Genties pavadinimas (lotyniškai): | Arabis |
| Rūšies epitetas (lietuviškai): | Plėtrusis |
| Rūšies epitetas (lotyniškai): | procurrens |
| Veislė / Varietetas: | |
| Forma: | žolinis daugiametis |
| Pavyzdžio donoras: | Privatus kolekcionierius |
| Pavyzdžio donoro šalis: | |
| Aprašymas: | Arabis
procurrens – tai žemas,
visžalis arba pusiau visžalis daugiametis augalas, natūraliai paplitęs Balkanų
ir Kaukazo regionuose, kur vyrauja sausos, akmenuotos ir saulėtos augavietės. Augalas
formuoja tankius, 5–10 cm aukščio kiliminius kerus, sudarytus iš šliaužiančių, lengvai
įsišaknijančių stiebų. Lapai maži, odiški, 1–2 cm ilgio, dažnai su nežymia kutikule,
todėl pagrindinė antžeminė masė išlieka kompaktiška ir atspari drėgmės
praradimui. Pavasarį iš skrotelės išauga stačios žiedynų kekės, pasiekiančios
10–15 cm aukštį ir apsipilančios smulkiais, baltais, kryžmažiedžiams būdingais
keturių vainiklapių žiedais. Žydi
balandžio–gegužės mėnesiais, kai augalas suformuoja ryškų, baltą žiedų kilimą.
Pasibaigus žydėjimui, dekoratyvumą išlaiko visžalė lapija ir toliau plintantys
vegetatyviniai ūgliai. Arabis procurrens geriausiai auga saulėtose ar
pusiau saulėtose vietose, lengvuose, gerai drenuotuose, smėlinguose ar
žvyruotuose substratuose. Rūšis pasižymi dideliu atsparumu sausrai, vėjui ir
dirvožemio skurdumui. Dauginamas
dalijant kerą, auginiais arba sėklomis. Dėl žemo, tankiai žaliuojančio kilimo
ir atsparumo aplinkos stresui dažnai naudojamas alpinariumuose, šlaitų
apželdinimui, takų pakraščiuose ar kaip žema, greitai užpildanti danga
natūralistiniuose želdiniuose. |