Pavyzdžio ID: | 635 |
Klasė: | Magnoliopsida |
Šeima: | Rosaceae |
Genties pavadinimas (lietuviškai): | dirvuolė |
Genties pavadinimas (lotyniškai): | Agrimonia |
Rūšies epitetas (lietuviškai): | Vaistinė |
Rūšies epitetas (lotyniškai): | eupatoria |
Veislė / Varietetas: | |
Forma: | žolinis daugiametis |
Pavyzdžio donoras: | Hortus botanicus Kaunensis |
Pavyzdžio donoro šalis: | Lithuania |
Aprašymas: | Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria) Daugiametis žolinis augalas 30–100 cm aukščio, su trumpu, storu šakniastiebiu. Stiebas status, dažniausiai nešakotas, rečiau viršuje kiek šakotas, apaugęs gana tankiais, ilgais šiurkščiais, atsilošusiais plaukeliais ir trumpesniais, minkštesniais, kiek garbiniuotais plaukeliais (tačiau kartais labai negausiai). Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, apaugusi išsklaidytais, prigulusiais plaukeliais, apatinė pusė balsva, apaugusi tankiais plaukeliais ir pasislėpusiomis po jais mažomis, beveik bekotėmis liaukutėmis; apatiniai ir viduriniai lapai 9–30 cm ilgio ir dvigubai mažesnio už ilgį pločio, viršutiniai — staigiai susmulkėjantys; apatiniai lapai suartėdami sudaro skrotelę. Žiedynas 10–30 cm ilgio. Vainiklapiai kiaušiniški, viršuje nežymiai iškirpti. Žydi VI–VIII mėnesiais. Subrendę vaisiai 5–8 mm ilgio ir 3–6,5 mm pločio; jų vidiniai dygliai statūs, išoriniai išsiskėtę į šalis, trumpesni už vidinius. Auga pamiškėse, šlaituose, pakelėse, pagrioviuose, krūmuose. Dauginamas generatyviniu būdu (sėklomis) ir vegetatyviniu (dalijant kerelius). Dažnas. Vartojamas liaudies medicinoje nuo įvairių ligų. Iš nepražydusio augalo stiebų ir lapų gaunami gana patvarūs geltoni dažai. Augalą ėda avys ir ožkos, kiti gyvuliai jo nemėgsta dėl terpentino kvapo. Žolėjė kaupiasi karčiosios ir mineralinės medžiagos, eterinis aliejus, triterpenai, vitaminai (K, C, PP, B grupės), organinės rūgštys, polisacharidai (20%), raugai (iki 5,0%) tarp kurių agrimoninas, flavanoidai. |