Augalų duomenų bazė

< Atgal į sąrašą

Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria)

Pavyzdžio ID: 635
Klasė: Magnoliopsida
Šeima: Rosaceae
Genties pavadinimas (lietuviškai): dirvuolė
Genties pavadinimas (lotyniškai): Agrimonia
Rūšies epitetas (lietuviškai): Vaistinė
Rūšies epitetas (lotyniškai): eupatoria
Veislė / Varietetas:
Forma: žolinis daugiametis
Pavyzdžio donoras: Hortus botanicus Kaunensis
Pavyzdžio donoro šalis: Lithuania
Aprašymas: Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria)

Daugiametis žolinis augalas 30–100 cm aukščio, su trumpu, storu šakniastiebiu.
Stiebas status, dažniausiai nešakotas, rečiau viršuje kiek šakotas, apaugęs gana tankiais, ilgais šiurkščiais, atsilošusiais plaukeliais ir trumpesniais, minkštesniais, kiek garbiniuotais plaukeliais (tačiau kartais labai negausiai).
Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, apaugusi išsklaidytais, prigulusiais plaukeliais, apatinė pusė balsva, apaugusi tankiais plaukeliais ir pasislėpusiomis po jais mažomis, beveik bekotėmis liaukutėmis; apatiniai ir viduriniai lapai 9–30 cm ilgio ir dvigubai mažesnio už ilgį pločio, viršutiniai — staigiai susmulkėjantys; apatiniai lapai suartėdami sudaro skrotelę.
Žiedynas 10–30 cm ilgio. Vainiklapiai kiaušiniški, viršuje nežymiai iškirpti. Žydi VI–VIII mėnesiais.
Subrendę vaisiai 5–8 mm ilgio ir 3–6,5 mm pločio; jų vidiniai dygliai statūs, išoriniai išsiskėtę į šalis, trumpesni  už vidinius.
Auga pamiškėse, šlaituose, pakelėse, pagrioviuose, krūmuose. Dauginamas generatyviniu būdu (sėklomis) ir vegetatyviniu (dalijant kerelius).
Dažnas.
Vartojamas liaudies medicinoje nuo įvairių ligų.  Iš nepražydusio augalo stiebų ir lapų gaunami gana patvarūs geltoni dažai. Augalą ėda avys ir ožkos, kiti gyvuliai jo nemėgsta dėl terpentino kvapo. 
Žolėjė kaupiasi karčiosios ir mineralinės medžiagos, eterinis aliejus, triterpenai, vitaminai (K, C, PP, B grupės), organinės rūgštys, polisacharidai (20%), raugai (iki 5,0%) tarp kurių agrimoninas, flavanoidai.
< Atgal į sąrašą