| Pavyzdžio ID: | 623 |
| Klasė: | Magnoliopsida |
| Šeima: | Caprifoliaceae |
| Genties pavadinimas (lietuviškai): | valerijonas |
| Genties pavadinimas (lotyniškai): | Valeriana |
| Rūšies epitetas (lietuviškai): | Vaistinis |
| Rūšies epitetas (lotyniškai): | officinalis |
| Veislė / Varietetas: | |
| Forma: | žolinis daugiametis |
| Pavyzdžio donoras: | Hortus botanicus Kaunenesis |
| Pavyzdžio donoro šalis: | Lithuania |
| Aprašymas: | Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis) Daugiametis, 50–60 cm aukščio žolinis augalas su trumpu šakniastiebiu su pridėtinėmis šaknimis. Stiebai: vagoti, prie pamato ir bamblių apaugę retais plaukeliais, apatinė dalis violetinės spalvos. Lapai: neporomis plunksniški, žali, pliki, kartais tik gyslos plaukuotos; geriausiai išaugusios poros lapai 7–9 cm ilgio, 3–3,5 cm pločio; lapeliai linijiški arba linijiškai lancetiški, lygiakraščiai, rečiau vos pastebimai dantyti, 17–26 mm ilgio. 3–5 mm pločio, buki. Žiedai: susitelkę į skėtiškas kekes, violetinai, 3,5 mm ilgio. Žydi VII–VIII mėnesiais. Vaisiai: pailgai kiaušiniški, pliki arba kiek plaukuoti, 2,5–4 mm ilgio, su skristuku. Auga smėlinguose upių krantuose, pušynuose; mėgsta karbonatines dirvas. Augalas medingas, ilgai žydi, gausiai lankomas bičių. Valerijono šaknyse yra eterinio aliejaus (0,5-3,5%). Dažnas rytinėje Lietuvos dalyje. Šaknys vartojamos raminančių ir tonizuojančių vaistų gamybai. Valerijono šaknį mėgsta katės. |