Paprastoji gebenė (Hedera helix)

Visžalė liana. Stiebas šakotas, driekiasi žeme arba lipa į medžius remdamasis orinėmis šaknimis. Lapai odiški, jauni plaukuoti. Jauni lapai šviesūs, o sendami tampa tamsiai žali, blizgantys. Jaunuose vegetatyviniuose ūgliuose lapai 3–5 skiaučių, o žydinčiuose, brandžiuose ūgliuose – vientisi, rombiški ar kiaušiniški.

Žiedai susitelkę pusrutuliškuose skėčiuose, žalsvai balti-gelsvi. Vyresni nei dešimties metų amžiaus augalai žydi IX-X mėn.

Vaisiai tamsiai mėlynos uogas su 2-3 sėklomis, kurios sunoksta tik kitų metų pavasarį,
dekoratyvūs, bet žmogui nuodingi.

Tai nereiklus dirvai augalas, auga beveik visuose dirvožemiuose. Gebenės lengvai pakenčia sausus bei drėgnus dirvožemius, bet geriausiai auga vidutinio drėgnumo dirvožemiuose. Mėgsta šiek tiek kalkingą purią žemę, bet neblogai auga ir rūgščiuose dirvožemiuose. Jos gerai auga pavėsyje ar pusiau pavėsyje. Tai šalčiui atsparus augalas, tačiau jeigu pavasarį ilgiau išsilaiko įšalas, kai kurios šakelės gali apdžiūti.
Rekomenduojama sodinti vertikaliam apželdinimui arba auginti kaip kiliminį augalą.
Įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, medžiais apaugusiuose šlaituose.

Lietuvoje gebenė lipikė auga savaime, bet nevienodai paplitusi (vakarų ir pietvakarių Lietuvoje (ypač pajūrio regione), Nemuno slėniuose, senuose lapuočių ir mišriuose miškuose, šlaituose, sengirėse. Rytų ir šiaurės Lietuvoje savaiminė gebenė reta arba visai neaptinkama, ten ji dažniausiai pasitaiko tik sodinama ir sulaukėjusi.