Plaukuotasis beržas (Betula pubescens)

Vasaržalis medis, užaugantis 15–25 m aukščio, rečiau iki 30 m, su taisyklinga, ovalia ar plačiai kiaušiniška laja ir stačiomis ar tik silpnai svyrančiomis šakomis. Kamieno žievė jauna lygi, balta ar pilkšvai balta, su negausiomis tamsiomis lenticelėmis, senstant ilgai išlieka šviesi, tik apatinėje dalyje gali šiek tiek patamsėti ir silpnai suaižėti, tačiau niekada netampa ryškiai juoda kaip karpotasis beržas. Jauni ūgliai pilkai rudi, tankiai plaukuoti, be dervingų karpelių, kas yra vienas svarbiausių skiriamųjų požymių.

Lapai 3–6 cm ilgio, kiaušiniški ar beveik apskriti, su trumpesne ir bukesne viršūne nei karpotasis beržas, pagrindas apvalus ar silpnai širdiškas, kraštai smulkiai dantyti; jauni lapai apaugę plaukeliais, vėliau viršutinė pusė tampa tamsiai žalia, apatinė – šviesesnė ir dažnai lieka silpnai plaukuota, rudenį nusidažo geltonai.

Augalas vienanamis: vyriški žirginiai formuojasi rudenį ir peržiemoja, moteriški – trumpesni, susidaro pavasarį kartu su lapais; žydi balandžio–gegužės mėnesiais, apdulkinamas vėjo. Vaisiai – smulkūs, sparnuoti riešutėliai, subrendę išbyra iš suyračių žirginių ir platinami vėjo.

Šaknų sistema paviršinė, gerai išsišakojusi, pritaikyta augti drėgnesnėse dirvose, šviesamėgis arba pakanti pusšešėliui, labai atspari šalčiui, gerai auga drėgnuose, durpinguose, prastai aeruojamuose dirvožemiuose, dažna pelkėtose vietose, upių slėniuose, šlapiose pievose ir miškuose.