Popieržievis beržas (Betula papyrifera)

Lapus metantis 15-25 m aukščio medis, su tiesiu kamienu ir gana siaura, vėliau labiau išsiskleidžiančia laja. Jaunų medžių žievė lygi, ryškiai balta, vėliau ji ima luptis horizontaliomis, plonomis, popierių primenančiomis juostomis, kas ir nulėmė rūšies pavadinimą. Senesnių medžių žievė apatinėje kamieno dalyje gali tapti tamsesnė, pilkšvai ruda ir šiurkštesnė. Jaunos šakelės raudonai rudos, plaukuotos, vėliau – plikos, kartais liaukingos.
Lapai ovališki, smailūs arba nusmailėję, 4–10cm ilgio, dukart dantytu pakraščiu, šviesiai arba tamsiai žali, ploni, apatinė pusė palei gyslas plaukuota. Lapkotis 1,5–3 cm ilgio, plaukuotas. Rudenį lapai nusidažo geltonai.
Žiedai susitelkę į žiedynus: moteriški yra 3,8 cm ilgio; vyriški - 5–10 cm ilgio; žirginius, išauga ūglių viršūnėse. Apdulkinami vėjo. Augalas yra vienanamis.
Vaisiai – vienasėkliai riešutėliai, sutelkti į 4-5cm cilindriškus žirginius, po 3 prisegtus prie šakelių (laikoma būdingu šiai rūšiai požymiu). Subręsta vasaros pabaigoje. Sėklas išbarsto rudenį ir žiemą, jas išnešioja vėjas. Derėti pradeda 15 m amžiaus medžiai, gausiausiai dera pasiekę 40–70 metų amžiaus.
Arealas - Šiaurės Amerika: Kanada, JAV šiaurvakarinė dalis. Popieržievis beržas yra Saskačevano provincijos (Kanada) ir Niu Hampširo valstijos (JAV) simbolis.