Augalų duomenų bazė

< Atgal į sąrašą

Karpotasis beržas (Betula pendula) 'Dalecarlica'

Pavyzdžio ID: 343
Klasė: Magnoliopsida
Šeima: Betulaceae
Genties pavadinimas (lietuviškai): beržas
Genties pavadinimas (lotyniškai): Betula
Rūšies epitetas (lietuviškai): Karpotasis
Rūšies epitetas (lotyniškai): pendula
Veislė / Varietetas: 'Dalecarlica'
Forma: medis
Pavyzdžio donoras: private collector
Pavyzdžio donoro šalis: Lithuania
Aprašymas:

‘Dalecarlica’ – tai dekoratyvinė karpotojo beržo (Betula pendula) veislė, dar vadinama karpytalapiu arba švediškuoju beržu, išsiskirianti labai giliai karpytais, plunksniškais lapais ir lengva, ažūrine laja. Medis vidutinio dydžio, Lietuvos klimato sąlygomis dažniausiai užauga apie 12–18 m aukščio, o lajos plotis siekia 6–8 m.

Laja netaisyklinga, laisva, su grakščiomis, dažnai šiek tiek svyrančiomis šakomis, suteikiančiomis medžiui dekoratyvų, švelnų siluetą. Kamieno žievė balta, lygi, su tamsiomis horizontaliomis lenticelėmis, apatinėje kamieno dalyje su amžiumi patamsėja ir tampa šiurkštesnė. Jauni ūgliai ploni, rusvai rudi, su dervingomis karpelėmis, būdingomis rūšiai.

Lapai pražanginiai, 4–7 cm ilgio, giliai suskaldyti į siauras, lancetiškas skiltis, todėl atrodo beveik plunksniški; viršutinė lapų pusė žalia, apatinė – šviesesnė, rudenį lapai nusidažo geltona spalva. Augalas vienanamis: vyriški žirginiai susiformuoja rudenį ir peržiemoja, moteriški – trumpesni, susidaro pavasarį kartu su lapais; žydi balandžio–gegužės mėnesiais, apdulkinamas vėjo.

Vaisiai – smulkūs, sparnuoti riešutėliai, subrendę išbyra iš suyračių žirginių ir platinami vėjo. Šaknų sistema paviršinė, plačiai išsišakojusi. Veislė ‘Dalecarlica’ yra šviesamėgė, atspari šalčiui (USDA 3–7 zona), nereikli dirvožemiui, tačiau geriausiai auga lengvose, gerai drenuotose dirvose; dėl išskirtinės lapijos dažniausiai sodinama parkuose, didesniuose soduose ir kaip soliterinis medis.

< Atgal į sąrašą