| Pavyzdžio ID: | 343 |
| Klasė: | Magnoliopsida |
| Šeima: | Betulaceae |
| Genties pavadinimas (lietuviškai): | beržas |
| Genties pavadinimas (lotyniškai): | Betula |
| Rūšies epitetas (lietuviškai): | Karpotasis |
| Rūšies epitetas (lotyniškai): | pendula |
| Veislė / Varietetas: | 'Dalecarlica' |
| Forma: | medis |
| Pavyzdžio donoras: | private collector |
| Pavyzdžio donoro šalis: | Lithuania |
| Aprašymas: | ‘Dalecarlica’
– tai dekoratyvinė karpotojo beržo (Betula
pendula) veislė, dar vadinama karpytalapiu arba švediškuoju beržu,
išsiskirianti labai giliai karpytais, plunksniškais lapais ir lengva, ažūrine
laja. Medis vidutinio dydžio, Lietuvos klimato sąlygomis dažniausiai užauga
apie 12–18 m aukščio, o lajos plotis siekia 6–8 m. Laja
netaisyklinga, laisva, su grakščiomis, dažnai šiek tiek svyrančiomis šakomis,
suteikiančiomis medžiui dekoratyvų, švelnų siluetą. Kamieno žievė balta, lygi,
su tamsiomis horizontaliomis lenticelėmis, apatinėje kamieno dalyje su amžiumi
patamsėja ir tampa šiurkštesnė. Jauni ūgliai ploni, rusvai rudi, su dervingomis
karpelėmis, būdingomis rūšiai. Lapai
pražanginiai, 4–7 cm ilgio, giliai suskaldyti į siauras, lancetiškas skiltis,
todėl atrodo beveik plunksniški; viršutinė lapų pusė žalia, apatinė –
šviesesnė, rudenį lapai nusidažo geltona spalva. Augalas vienanamis: vyriški
žirginiai susiformuoja rudenį ir peržiemoja, moteriški – trumpesni, susidaro
pavasarį kartu su lapais; žydi balandžio–gegužės mėnesiais, apdulkinamas vėjo. Vaisiai
– smulkūs, sparnuoti riešutėliai, subrendę išbyra iš suyračių žirginių ir
platinami vėjo. Šaknų sistema paviršinė, plačiai išsišakojusi. Veislė
‘Dalecarlica’ yra šviesamėgė, atspari šalčiui (USDA 3–7 zona), nereikli
dirvožemiui, tačiau geriausiai auga lengvose, gerai drenuotose dirvose; dėl
išskirtinės lapijos dažniausiai sodinama parkuose, didesniuose soduose ir kaip
soliterinis medis. |