Karpotasis beržas (Betula pendula) 'Schneverdingen Goldbirke'

‘Schneverdingen Goldbirke’ – tai dekoratyvinė karpotojo beržo (Betula pendula) veislė, išsiskirianti ryškiai auksinės spalvos lapija ir siaurai kūgiška arba ovalia laja. Medis vidutinio augumo, užaugantis 8-10 m aukščio, Lietuvoje mažesnis, gali siekti iki 5 m aukštį ir 2 m plotį, gali augti kaip krūmas. Augimo tempas vidutinis arba lėtas. Šakos gana stačios, viršutinėje lajos dalyje kylantys ūgliai formuoja kompaktišką siluetą, o smulkesnės šakelės gali lengvai svyruoti. Kamieno žievė balta, lygi, su būdingomis tamsiomis horizontaliomis lenticelėmis, apatinėje kamieno dalyje su amžiumi patamsėja ir tampa šiurkštesnė. Jauni ūgliai rusvai rudi, su dervingomis karpelėmis, būdingomis rūšiai.

Lapai pražanginiai, rombiški ar trikampiškai kiaušiniški, pavasarį ir vasaros pradžioje ryškiai geltoni ar auksiniai, vasaros viduryje gali šiek tiek pažaliuoti, rudenį vėl nusidažo geltonais atspalviais; lapų kraštai dvigubai pjūkliški, viršutinė pusė švelniai blizgi.

Augalas vienanamis: vyriški žirginiai susiformuoja rudenį ir peržiemoja, moteriški – trumpesni, formuojasi pavasarį kartu su lapais; žydi balandžio–gegužės mėnesiais, apdulkinamas vėjo. Vaisiai – smulkūs, sparnuoti riešutėliai, subrendę išbyra iš suyračių žirginių ir platinami vėjo.

Šaknų sistema paviršinė, plačiai išsišakojusi. Veislė yra šviesamėgė, tik pilnoje saulėje išlaiko intensyvią auksinę lapų spalvą, vidutiniškai atspari šalčiui ir miesto sąlygoms, geriausiai auga lengvose, vidutiniškai derlingose, gerai drenuotose dirvose; dažniausiai sodinama kaip soliterinis medis arba spalvinis akcentas želdynuose.