| Pavyzdžio ID: | 329 |
| Klasė: | Magnoliopsida |
| Šeima: | Betulaceae |
| Genties pavadinimas (lietuviškai): | beržas |
| Genties pavadinimas (lotyniškai): | Betula |
| Rūšies epitetas (lietuviškai): | Karpotasis |
| Rūšies epitetas (lotyniškai): | pendula |
| Veislė / Varietetas: | f. fastigiata |
| Forma: | medis |
| Pavyzdžio donoras: | Vilnius experimental station |
| Pavyzdžio donoro šalis: | Lithuania |
| Aprašymas: | f. fastigiata tai dekoratyvinė karpotojo beržo (Betula pendula)
forma, pasižyminti siaura, stačia, koloniška laja, užauga iki 8-10 m aukščio ir
2-4 m pločio. Šakos daugiausia kyla stačiai į viršų arba yra silpnai pasvirusios,
tik ploniausios šakelės gali šiek tiek nusvirti, todėl medis išlaiko
kompaktišką, vertikaliai pabrėžtą siluetą. Kamieno žievė balta, lygi, su
ryškiomis tamsiomis horizontaliomis lenticelėmis, apatinėje dalyje su amžiumi
patamsėja, tampa šiurkštesnė ir suaižėjusi. Jauni ūgliai rusvai rudi, ploni, su
būdingomis dervingomis karpelėmis, būdingomis rūšiai. Lapai rombiški ar trikampiškai kiaušiniški, 3–7 cm ilgio, su smailia
viršūne ir dvigubai pjūkliškais kraštais, viršutinė pusė tamsiai žalia ir
blizgi, apatinė – šviesesnė; rudenį lapai pagelsta. Augalas vienanamis: vyriški žirginiai formuojasi rudenį ir peržiemoja,
moteriški – trumpesni, susidaro pavasarį kartu su lapais; žydi
balandžio–gegužės mėnesiais, apdulkinamas vėjo. Vaisiai – smulkūs, sparnuoti
riešutėliai, subrendę išbyra iš suyračių žirginių ir platinami vėjo. f. fastigiata yra šviesamėgė, nereikli dirvožemiui, tačiau geriausiai
auga lengvose, gerai drenuotose dirvose; dėl siauro lajos silueto ypač tinkama
alėjoms, siauriems sklypams ir urbanizuotoms erdvėms. USDA atsparumo zona: 3–7 |