Karpotasis beržas (Betula pendula)

Tai greitai augantis, lapus metantis medis, užauga 15–25 m aukščio, rečiau iki 30 m, laja ažūrinė, jauname amžiuje kūgiška, vėliau netaisyklinga, su būdingomis žemyn svyrančiomis, plonomis šakomis. Kamieno žievė jauna yra lygi, balta ar pilkšvai balta, su tamsiomis horizontaliomis lenticelėmis, apatinėje kamieno dalyje ir senesnių medžių – tamsėja, tampa šiurkšti, giliai suaižėjusi ir juodai ruda. Jauni ūgliai ploni, rusvai rudi, karpoti dėl gausių dervingų liaukų.

Lapai pražanginiai, 3–7 cm ilgio, rombiški ar trikampiškai kiaušiniški, smailia viršūne, pleištišku pagrindu, kraštai dvigubai pjūkliški, viršutinė pusė tamsiai žalia, blizgi, apatinė – šviesesnė; rudenį lapai nusidažo geltona spalva.

Augalas vienanamis: vyriški žirginiai susiformuoja rudenį, o moteriški – trumpesni, stačiai stovintys, susidaro pavasarį kartu su lapais.

Augalas vienanamis: vyriški žirginiai formuojasi rudenį ir peržiemoja, moteriški – trumpesni, susidaro pavasarį kartu su lapais; žydi balandžio–gegužės mėnesiais, apdulkinamas vėjo. Vaisiai – smulkūs, sparnuoti riešutėliai, subrendę išbyra iš suyračių žirginių ir platinami vėjo.

Šaknų sistema paviršinė, plačiai išsišakojusi, gyvena iki 150 metų. Dirvožemio atžvilgiu nereiklus; dažnai aptinkamas drėgname dirvožemyje ir pelkėje, šviesamėgis medis.

Labiausiai paplitęs lapuotis medis; auga miškuose, mėgstamas sodybose ir pakelėse. Karpotasis beržas dažnas kituose medynuose kaip priemaiša.
Mediena gana kieta, tinka įvairių įrankių, baldų ir faneros gamybai; drėgmėje nepatvari. Žemutinės liemens dalies mediena labai stipri, elastinga, vadinama beržo rupliu. Iš šakučių rišamos vantos ir šluotos; iš tošies varomas degutas; sula geriama. Dekoratyvinėmis savybėmis vertingesnis už plaukuotąjį beržą.