Juodalksnis Alksnis (Alnus glutinosa)

 Lietuvoje yra vietinis medis, užauga iki 35 m aukščio, retomis šakomis.

Jaunų medžių žievė lygi, tamsiai pilka, vėliau tampa juosva, suskeldėjusi. Jaunos šakelės ir pumpurai lipnūs.

Lapai paprasti, apvalūs arba atvirkščiai kiaušiniški, su bukoka ar net šiek tiek įgaubta viršūne, jų kraštai dantyti, paviršius tamsiai žalias ir blizgus.

Augalas vienanamis – vyriški ir moteriški žiedai formuojasi tame pačiame medyje. Vyriški žiedai – ilgi, nusvirę žirginiai, o moteriški – trumpi, stačiai augantys.

Žydi anksti pavasarį (kovo–balandžio mėn.), prieš išsiskleidžiant lapams, apdulkinamas vėjo. Vaisius – smulkus riešutėlis, kankorėžį primenančiame žiedyne, kuris ant šakų išlieka ilgą laiką.

Juodalksnis dažniausiai auga drėgnose ir šlapiose vietose – upių, ežerų pakrantėse, pelkėse, šlapynėse. Jis gerai prisitaikęs prie užmirkusių dirvų, nes gali augti net esant mažam deguonies kiekiui dirvoje. Kaip ir kiti alksniai, turi šaknų gumbelius su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, todėl gerina dirvožemį. Mediena atspari drėgmei, todėl tradiciškai naudota statybai ir įvairiems dirbiniams, ypač ten, kur reikalingas atsparumas vandeniui.

Auga greitai, gyvena iki 200 metų.