Baltalksnis Alksnis (Alnus incana)

Lietuvoje yra savaime paplitęs lapuotis medis iki 20 m aukščio, lygia, plona, šviesiai pilka žieve. Jauni ūgliai plaukuoti.
Lapai nusmailėjusiomis viršūnėlėmis, pilkai plaukuota apatine puse.

Augalas yra vienanamis – vyriški ir moteriški žiedai formuojasi tame pačiame medyje. Vyriški žiedai susitelkę į ilgus, nusvirusius žirginius, o moteriški – trumpesni, stačiai augantys. Žirginiai stambesni už juodalksnio, riešutėlių sparneliai platesni. 

Žydi anksti pavasarį, dažniausiai kovo–balandžio mėnesiais, prieš išsiskleidžiant lapams, ir yra vėjo apdulkinamas augalas.

Vaisius – smulkus riešutėlis, subrendęs kankorėžį primenančiame žiedyne.

Auga drėgnose vietose – upių pakrantėse, pelkėtuose miškuose, pakelėse ar apleistose žemėse, gerai toleruoja skurdžias dirvas ir greitai plinta, dažnai sudarydamas tankius sąžalynus. Jis svarbus dirvožemio gerinimui, nes šaknų gumbeliuose gyvena azotą fiksuojančios bakterijos, todėl šis medis prisideda prie dirvos derlingumo didinimo.

 Apie 45 metus jo augimas baigiasi. 25-30 metų baltalksnyną rekomenduojama kirsti.