Pūkvija (Eriogonum umbellatum) var. majus

Eriogonum umbellatum var. majus – visžalis, daugiametis, kiliminį kerą formuojantis augalas, natūraliai paplitęs Šiaurės Amerikos vakaruose – nuo Britų Kolumbijos iki Kalifornijos ir Uolinių kalnų. Aptinkamas sausose, uolėtose vietovėse, nuo pusdykumių iki alpinio aukščio kalnų.

Augalas paprastai užauga 25–40 cm aukščio ir sudaro 50–60 cm skersmens kerą. Stiebai kylantys, viršutinėje dalyje smulkiai plaukuoti, rausvai gelsvo atspalvio.

Lapai pastebimai stambesni nei tipinės rūšies: 1,5–3 cm ilgio, elipsiški arba plačiai kiaušiniški. Viršutinė lapo pusė matinė, žalsva, apatinė – tankiai sidabriškai plaukuota. Lapkočiai trumpi ir tvirti. Toks lapų plaukuotumas būdingas sausoms aukštikalnių buveinėms.

Žiedai dažniausiai kreminiai, balti, gelsvi arba rausvi, susitelkę į skėtinius žiedynus, 3–4 mm skersmens. Žiedynas stambus, jo šakos ilgesnės ir gausesnės nei kitų porūšių. Vaisius – tamsus, lygus riešutėlis (achena), 2–3 mm ilgio.

Žydi birželio–rugsėjo mėnesiais.

Eriogonum umbellatum var. majus būdingas aukštikalnių, sausoms, akmenuotoms Vakarų Šiaurės Amerikos vietovėms. Jis pasižymi dideliu atsparumu sausrai ir puikiu prisitaikymu prie skurdžių, gerai drenuotų substratų. Tai viena morfologiškai stambiausių ir dekoratyviausių E. umbellatum formų, lengvai atpažįstama pagal didesnius lapus, masyvesnį kerą ir ryškiai išvystytą žiedyną.