Didžialapė
kartuolė (Aristolochia
macrophylla)
Aukšta, pakylanti į 8 - 10(15) m aukštį liana. Stiebai
patys vyniojasi aplink atramas. Dėl šio sugebėjimo pačiai vyniotis galima ją
vadinti vijokliu.
Jauni ūgliai žali, lygūs, o vyresnių negu 2 metų žievė būna šviesiai ruda arba
tamsiai pilka ir išilgai pleišėjanti. Augalo pagrindinis stiebas šakojasi prie
pat žemės, tai aukštyn kartu gali kilti iki 7 ūglių.
Lapai stambūs, 10 - 30 cm skersmens, kiaušiniški arba širdiški, staigiai nusmailėję.
Viršutinė lapų pusė žalia, žvilganti, apatinė - šviesesnė, plaukuota, ypač
jaunų. Įdomu, kad šios rūšies stiebai yra lapuoti nuo pat žemės paviršiaus,
taigi, dekoratyvumas dar didesnis. Beje, šiai rūšiai dar būdinga, jog lapai
žaliuoja iki vėlyvo rudens, nekeičia spalvos. Nukrenta tik po stiprių ir
pasikartojančių šalnų.
Kartuolės žiedai originalūs: savo forma primena pypkę, yra nemalonaus kvapo.
Vaisiai - šešiabriaunės iki 6 - 8 cm ilgio dėžutės pilnos plokštelių pavidalo
sausų sėklų. Subrendusios dėžutės atsidaro savaime ir išbarsto sėklas. Kadangi
jos lengvos, tai sausu oru vėjas gali nuskraidinti nuo pagrindinio augalo šiek
tiek toliau ir pasėti.
Paplitusios Šiaurės Amerika: JAV Rytai. Sutinkama nuo Pensilvanijos (JAV) iki
Kanados drėgnuose derlinguose lapuočių miškuose; gali pakilti į kalnus 1600 -
2000 m virš jūros lygio.
Dekoratyvinėje sodininkystėje itin vertinama rūšis. Pakanka vieno augalo, kad sodas
būtų egzotiškas. reikalinga pastatyti stiprią ir aukštą atramą.
Lengvai dauginama sėklomis. Pirmus dvejus metus sėjinukų šaknų sistema auga
greičiau už antžeminę dalį. Tik trečiaisiais metais pastebimas žymesnis stiebų
augimas aukštyn. Vyresni augalai per metus išaugina vidutiniškai 1,5 - 2,0 m
ilgio ūglius, žinoma, jeigu dirvožemis yra pakankamai drėgnas ir derlingas.
Sodinti geriausia pusiau pavėsyje, nors gerai auga ir saulėtoje vietoje. |
