| Pavyzdžio ID: | 237 |
| Klasė: | Magnoliopsida |
| Šeima: | Lamiaceae |
| Genties pavadinimas (lietuviškai): | čiobrelis |
| Genties pavadinimas (lotyniškai): | Thymus |
| Rūšies epitetas (lietuviškai): | Keturbriaunis |
| Rūšies epitetas (lotyniškai): | pulegioides |
| Veislė / Varietetas: | |
| Forma: | žolinis daugiametis |
| Pavyzdžio donoras: | Private collector |
| Pavyzdžio donoro šalis: | Lithuania |
| Aprašymas: | Keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegiodes) Daugiametis, 10–25 cm aukščio augalas. Stiebas sumedėjęs, kylantis, ties pamatu įsišaknijantis, viršutinė dalis ryškiai keturbriaunė, tik briaunos plaukuotos; pagrindinis stiebas užsibaigia žiedynu; šoninės šakos būna ir žiedinės, ir sterilios, visos stačios arba kylančios, keturbriaunės, jų du priešiniai šonai siauresni, neretai kiek plaukuoti, o kiti du plateni, pliki. Lapai trumpakočiai, nuo plačiai kiaušiniškų iki elipsiškų, 5–18 mm ilgio ir 2–10 mm pločio, su taškinėmis liaukomis, pliki arba kartais kiek plaukuoti, ties pagrindu blakstienotu pakraščiu. Žiedynai susitelkę šakelių viršūnėje, galvutės arba varpos pavidalo, tankūs arba pertraukti, dažniausiai apatiniai menturiai nutolę, o viršutiniai suartėję. Vainikėlis 4–6 mm ilgio, šviesiai purpurinis, kartais baltas, plikas. Žydi VI–IX mėnesiais. Vaisiai apskriti elipsiški arba beveik apskriti, 0,5–0,75 mm ilgio, tamsiai rudi, lygiu paviršiumi. Auga sausose pievose, ganyklose, dirvonuose, karbonatinguose šlaituose, kalvose, aukšto lygmens trumpam užliejamose pievose, ant geležinkelių ir kelių pylimų. Gana dažnas. Medingas, malonaus kvapo, eterinį aliejų kaupiantis augalas. Džiovinta žolė gali būti naudojama arbatai bei vaistams vietoj paprastojo čiobrelio, nes už pastarąjį turi apie 3 kartus daugiau eterinio aliejaus. |