Kelminis papartis (Dryopteris filix-mas)

Kelminis papartis (Dryopteris filix-mas)

Šakniastiebis paprastai trumpas ir storas, leidžia daug lapų, kurie dažniausiai išsidėstę ratu ir sudaro piltuvo pavidalo puokštę, kurie siekia nuo 50-1,20cm aukščio, o kartais ir daugiau.
Lapkotis 6–30 cm ilgio, iki 5 mm storio, gelsvas, su mažai žymiu išilginiu latakėliu ir 6–8 indų kūleliais, kelis kartus trumpesnis už lakštą. Lakštas pailgas, palaipsniui nusmailėjusia viršūne ir nedaug, bet aiškiai susiaurėjusiu pagrindu, giliai plunksniškai iškarpytais segmentais taip, kad dažnai jis atrodo dukart plunksniškas. Paskutiniosios eilės segmentų kraštai (kartais tik jų viršūnėlės) dantyti, bet danteliai niekada nebūna nusmailėję dygliukų pavidalo (tuo skiriasi nuo smailialapio paparčio ir kai kurių kitų jam artimų rūšių). Lapkotis ir lapo lakšto apatinė pusė apaugę tankesniais ar retesniais žvyneliais. Sorai dideli, gausūs, padengti ilgai išsilaikančių induzijų. Sporas brandina liepą–rugpjūtį ar rugsėjį.

Auga įvairiuose miškuose ir krūmynuose, paprastai pavėsingesnėse ir drėgnesnėse vietose.

Augalas labai nuodingas. Šakniastiebiuose yra florogliucino darinių, eterinio aliejaus, flavonoidų, riebalų, mineralinių medžiagų, krakmolo.