Alpinė hutčinzija (Hornungia alpina)

Hornungia alpina – trumpaamžis daugiametis augalas, natūraliai paplitęs Europos kalnuose: Alpėse, Pirėnuose, Apeninuose ir Balkanų kalnuose, taip pat aptinkamas Atlaso kalnuose Šiaurės Afrikoje.

Augalas paprastai siekia vos 5–15 cm aukštį ir sudaranti tankius, prigludusius kerelius.

Pamatiniai lapai sudaro skrotelę, yra smulkūs, lancetiški ar ovalūs, kartais šiek tiek plaukuoti, o stiebo lapeliai dar siauresni ir mažesni.

Šaknų sistema – plona liemeninė, pritaikyta augti skurdžiuose, akmenuotuose substratuose.

Žiedai maži, balti su keturiais žiedlapiais, susitelkę į nedideles kekes. Taurėlapiai žalsvi, kartais su rausvu atspalviu. Kuokelių paprastai šeši, išsidėstę dviem eilėmis

Hornungia alpina formuoja mažas, suplotas, dviskiltes skilteles, kuriose subrandina ir lengvai išbarsto smulkias sėklas.

Žydi gegužės–liepos mėnesiais, aukštikalnėse – iki rugpjūčio. Sėklos subręsta vasaros viduryje ir greitai išbarstomos.

Hornungia alpina būdinga augti kalnų pievose,  uolų plyšiuose, žvyruotuose šlaituose, kalkinguose ar silpnai rūgščiuose substratuose. Auga nuo subalpinės iki alpinės zonos, dažniausiai 1500–3000 m aukštyje. Tai pionierinė rūšis, gerai toleruojanti temperatūrų svyravimus, vėją ir maisto medžiagų stoką.