| Pavyzdžio ID: | 204 |
| Klasė: | Magnoliopsida |
| Šeima: | Lamiaceae |
| Genties pavadinimas (lietuviškai): | šalavijas |
| Genties pavadinimas (lotyniškai): | Salvia |
| Rūšies epitetas (lietuviškai): | Vaistinis |
| Rūšies epitetas (lotyniškai): | officinalis |
| Veislė / Varietetas: | |
| Forma: | žolinis daugiametis |
| Pavyzdžio donoras: | Hortus botanicus Kaunenesis |
| Pavyzdžio donoro šalis: | Lithuania |
| Aprašymas: | Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) Daugiametis, stipriai kvepiantis 25–60 cm aukščio puskrūmis. Stiebas: status, šakotas, ištisai plaukuotas, su daug trumpų, gausiai lapuotų ūglių pamate. Lapai: trumpakočiai, pailgai kiaušiniški arba plačiai lancetiški, kartais elipsiški, 2–8 cm ilgio ir 0,5–3 cm pločio, apskritu arba trumpai pleištišku pagrindu, buka ir nusmailėjusia viršūne, smulkiai dantyti arba lygiakraščiai; kai kurie ties pagrindu su dviem mažomis, elipsiškomis, viršūnėje ištįsusiomis skiautėmis. Jauni lapai pilki, gausiai apaugę daugialąsčiais, garbanotais plaukeliais. Vėliau viršutinė lapų pusė negausiai plaukuota. Žiedai: pažiedės kiaušiniškos arba beveik apskritos, su trumpu smaigalėliu, plėvelinės arba žalios, iš išorės apaugusios tankiais plaukeliais, žiedams pražydus, nukrenta. Menturiai dažniausiai su 10 žiedų, apatiniai paskiri, viršutiniai susitelkę į retą varpos pavidalo žiedyną. Žiedkočiai plaukuoti, 3–6 mm ilgio, kai kurie su dviem mažomis, lancetiškomis pažiedėmis. Taurelė 9–10 mm ilgio, vamzdiškai varpiška, viršutinė lūpa su trimis trumpais danteliais, apatinė — su dviem ilgesniais; visi danteliai baigiasi smaigaliuku. Vainikėlis apie 20 mm ilgio, mėlynas, rečiau baltas ar rausvas, raudonas, iš išorės negausiai plaukuotas; viršutinė pusė tiesi, ištisinė arba negiliai iškirpta, trumpesnė už apatinę; apatinės lūpos vidurinė skiautė ilgesnė ir platesnė už šonines. Kuokeliai visiškai pasislėpę po viršutine lūpa. Liemenėlis truputį ilgesnis už vainikėlį. dryžiais. Žydi VI–VII mėnesiais. Vaisius beveik kiaušiniškas, apie 2,5 mm ilgio, rudas, su tamsiais Gana retai auginamas, kai kur pasitaiko darželiuose. Botanikos soduose, kolekcijose auginamas augalas. Auginimas. Šalavijams parenkamos sausesnės priesmėlio ar priemolio dirvos. Jie nepakenčia drėgmės pertekliaus. Netinka ir rūgščios dirvos. Gerai auga saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Vaistiniai šalavijai dauginami sėklomis, daigais, atlankomis, žaliaisiais auginiais, kerų dalimis. Geriausi priešsėliai — juodasis ir užimtasis pūdymas, kaupiamosios kultūros, daržovės. Geriausia dauginti sėklomis, kurios sėjamos į nuolatinę augimo vietą (60–70 cm tarpueiliais). Galima sėti į šiltlysvę (inspektą) ar daiginę lysvę ir daigus persodinti į nuolatinę augimo vietą (60–70 cm tarpueiliais, 20–30 cm atstumu). Sėklos sudygsta per 20–24 dienas. Susiformavus antrai porai lapelių, augalai retinami ir tręšiami azoto trąšomis. 10 kv. m užsėti reikia 8–10 g sėklų. Pirmais augimo metais auga lėtokai, susiformuoja 20–25 cm aukščio vešlūs kereliai. Žydėti pradeda antrais augimo metais. Vegetacija trunka 180–190 dienų. Vienoje vietoje vaistiniai šalavijai gali augti 5–7 metus. Augalai šilumamėgiai. Senesni šalavijai mažiau atsparūs šalčiams. Besniegėmis žiemomis apšąla arba iššąla. Auginant nedideliuose plotuose, juos reikėtų pridengti eglišakėmis, šiaudais. Maistinės savybės ir vartojimas. Lapuose yra iki 2,5 % eterinio aliejaus (cineolo, tujolio, pineno, salveno, borneolio ir kt.), rauginių medžiagų, kartumynų, flavonoidų, vitaminų, organinių rūgščių, fitoaleksinų (fitoncidų). Stipraus aromato ir aštraus skonio šalavijas - puikus prieskonis ankštinių daržovių ir mėsos patiekalams, sriuboms. Vaistinis šalavijas skatina tulžies funkciją, todėl organizmas geriau įsisavina riebalus. Šalavijo preparatai mažina uždegimą, turi dezinfekuojamąjį poveikį, skatina žaizdų gijimą. Vartojami į vidų kvėpavimo takų ligoms gydyti. |