| Pavyzdžio ID: | 1920 |
| Klasė: | Magnoliopsida |
| Šeima: | Ericaceae |
| Genties pavadinimas (lietuviškai): | Mėlynė |
| Genties pavadinimas (lotyniškai): | Vaccinium |
| Rūšies epitetas (lietuviškai): | |
| Rūšies epitetas (lotyniškai): | myrtillus |
| Veislė / Varietetas: | |
| Forma: | puskrūmis |
| Pavyzdžio donoras: | |
| Pavyzdžio donoro šalis: | |
| Aprašymas: | Mėlynė (Vaccinium myrtillus) Labai išsišakojęs, 15–40 (50) cm aukščio puskrūmokšnis toli šliaužiančiu požeminiu stiebu ir kylančiomis žaliomis, keturbriaunėmis šakomis.Lapai vasaržaliai, apvaliai kiaušiniški, viršūnė nusmailėjusi, pamatas apskritas, trumpakočiai, pliki, smulkiai pjūkliški. Žiedai pavieniai lapų pažastyse, kabantys ant trumpo žiedkočio. Vainikėlis su 5 trumpomis, bukomis skiautelėmis. Žydi V–Vi mėn. Vaisius — rutuliška, sultinga, daugiasėklė uoga, dažniausiai su apnašu, jos viršūnėje yra taurelės pėdsakai. Sėklos smulkios, rudos, šiek tiek pusmėnuliškos. Auga daugiausiai grupėmis ne per daug ūksmėtose, drėgnų, puveningų, bet rūgščių dirvožemių miškuose. Negausiai, mažomis grupelėmis pasitaiko mezotrofinių bei oligotrofinių pelkių aukštesnėse vietose. Dažnas. Mėlynių uogos plačiai vartojamos šviežios bei džiovintos maistui ir vaistams. Jose yra 5–6% invertuoto cukraus, 1% laisvų rūgščių, pektinų, truputis baltymų ir mirtilino. Mirtilinas veikia panašiai kaip insulinas, todėl mėlynės tinka vartoti sergantiems cukralige. |