Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum)

Vasaržalis iki 1,5 m aukščio, mažai šakotas krūmas.

Ūgliai šviesiai pilkšvi arba rausvi, žvilga. 

Lapai lancetiški, atvirkščiai kiaušiniški 3-10 cm ilgio, 1-2 cm pločio, pilkai žali. Jie auga tik šiųmetinių šakučių galuose, skleidžiasi kovo – balandžio mėnesį, rugsėjo mėnesį gelsta ir nukrenta.
Žiedai pasirodo vos nutirpus sniegui kovo - balandžio mėn. ( Pajūrio regione dažnai ir sausio gale vasario pradžioje) prieš skleidžiantis lapams (priklauso nuo orų sąlygų). Žiedai violetiškai rausvi, vamzdiški, kvapnūs, dekoratyvūs.
Birželio pabaigoje – liepos pradžioje prinoksta rutuliški, sultingi, raudoni dekoratyvūs kaulavaisiai.

Savaime auga Šiaurės ir Pietų Lietuvoje, lapuočių ir mišriuose medynuose.

Rudenį gali žydėti pakartotinai rugsėjo – spalio mėn.

Mėgsta derlingus ir vidutinio derlingumo neutralios reakcijos, drėgnokus dirvožemius. Gerai pakenčia pavėsį, gausiau žydi atvirose vietose. Auga pavieniai arba sudaro nedidelius sąžalynus.Žiemos šalčiams visiškai atsparus.

SVARBU! Žalčialiunkis – kvapnus, bet pavojingas. Visas augalas, ypač uogos, yra nuodingas. 8−12 paprastojo žalčialunkio uogų – mirtina dozė. Paliesti augalą nėra pavojinga, bet reikia saugotis, kad ant odos nepatektų jo sulčių. Jose esantys glikozidai, sukelia sunkius odos ir gleivinės uždegimus.