Žvilgančioji
raganė (Clematis ligustifolia)
Pusiau sumedėjusi liana, pakylanti į 5 (6) m aukštį.
Prie atramos tvirtinasi lapkočių pagalba. Stiebas žalias, briaunuotas, pasižymi
dideliu augimo greičiu: per sezoną gali užaugti nuo 2 iki 4,5 m ilgio stiebai.
Lapai priešiniai, sudėtiniai, neporiškai plunksniški, sudaryti iš 5 – 7
kiaušiniškų arba siaurai širdiškų lapelių, 3 – 7 cm ilgio ir iki 3 cm pločio.
Viršūnėlės nusmailėjusios, kartais triskiautės, pamatas pleištiškas, pakraščiai
pjūkliški. Viršutinė pusė ryškiai žalia, žvilganti, apatinė – šviesesnė.
Žiedai kreminiai arba balti, smulkūs, iki 2 cm skersmens, sutelkti į
viršūninius ar pažastinius daugiažiedžius žiedynus – skydelius, išaugusius lapų
pažastyse. Kartais jų būna tiek daug, jog viršutinė augalo dalis tampa balta
nuo žiedų gausos. Žiedai – vienalyčiai, tik moteriški arba tik vyriški ant
vieno augalo. Taigi, ši rūšis yra dvinamė. Taurėlapiai 4. siaurai atvirkščiai
lancetiški, iki 6 – 15 mm ilgio. Žydi rugpjūčio pabaigoje – spalio pirmoje
pusėje.
Vaisiai – riešutėliai su ilgais plunksniškai plaukuotais liemenėliais.
Arealas. Šiaurės Amerika: Kanados Vakarai, JAV Vakarai ir Centras, Šiaurės
Meksika.
Sutinkama įvairiuose dirvožemiuose, nedideliame pavėsyje ir saulėtoje vietoje,
paupiuose, kanjonuose ant medžių ir krūmų. Augalas, kaip ir dauguma kitų
raganių rūšių, yra nuodingas. Atsparumas šalčiui vidutinis.
Ypač šaltomis žiemomis apšąla, bet pavasarį gerai atželia. Pas mus beveik
nežydi, arba – labai retai. Augintina parkuose prie aukštų natūralių atramų
arba prie tinklo tvorų. Atramos storis neturėtų viršyti 1 cm skersmens, nes
liana prie jos tvirtinasi lapkočiais. Augintina dėl didelio ūgio, žvilgančių
tamsiai žalių lapų ir žiedų gausos.
|
