Tangutinė
raganė (Clematis
tangutica)
Lapus metanti sumedėjusi liana, kuri aukštyn kyla
lapkočių , apsivyniojančių apie atramas, pagalba. Stiebai išilgai briaunoti,
rusvai pilki.
Lapai ištisiniai arba 1 – 2 kartus plunksniškai skiautėti. Lapeliai pailgai
lancetiški arba lancetiški, 3 -6 (8) cm ilgio, 0,5 – 2,8 cm pločio; pakraščiai
dantyti, viršūnės nusmailėję arba smailos; lapo pamatas plačiai pleištiškas,
apvalėjantis ar netaisyklingai širdiškas. Lapai žali su melsvu atspalviu.
Žiedai pavieniai, išaugę šakelių viršūnėse arba po 1 – 3 išaugę lapų pažastyse;
nusvirę, aukso geltonumo, kartais su violetiniu atspalviu. Žydėjimo pradžioje
plataus varpelio pavidalo vėliau – plačiai atsivėrę. Taurėlapiai 4,
kiaušiniškai lancetiški, (1,5)3 – 4(5) cm ilgio, 0,6 – 1,4 cm pločio, nežymiai
plaukuoti arba pliki, viršūnės nusmailėję arba apvalios. Žiedkočiai (3,5)8 – 15
cm ilgio. Žydėti pradeda antroje vasaros pusėje ir žydi beveik iki šalnų.
Vaisiai – riešutėliai su plaukuotu liemenėliu, sutelkti į vaisynus – galvutes.
Dekoratyvūs.
Arealas. Temperatinė Azija: Vidurinė Azija, Mongolija, Kinija, Vakarų Azija -
Afganistanas.
Čia ji auga miškuose, šlaituose, krūmynuose, tarp žolių, upių ir upelių
pakrančių brūzgynuose, pakildama į kalnus 300 – 4000 m virš jūros lygio. Kai
auga sausose smėlėtose ar žvyruotose vietose, būna krūmo pavidalo su stačiais
stiebais.
Nereikli dirvai, bet šaknis, kaip ir visoms raganėms, patartina mulčiuoti, kad
neperkaistų nuo kaitrių saulės spindulių vasarą. Mėgsta saulėtas vietas, tada
gausiai žydi ir dera; pusiau pavėsyje taip pat gali augti, bet bus retesnė.
Patartina kas 3 -5 metus atjauninti genint pavasarį – nukirpti ūglius taip, kad
liktų stambiausi, paliekant nuo dirvos paviršiaus 0,5 – 1,0 m ilgio. Be to,
labai svarbu, kad ten, kur auginamos raganės, nesvarbu, rūšinės ar jų veislės,
būtų laisvas oro judėjimas, vėdinimasis. Tada augalai mažiau serga. Ši rūšis
neturi pastebimų ligų ar kenkėjų, tad gali būti plačiau auginama sodybose. |
