Pavyzdžio ID: | 126 |
Klasė: | Magnoliopsida |
Šeima: | Lamiaceae |
Genties pavadinimas (lietuviškai): | melisa |
Genties pavadinimas (lotyniškai): | Melissa |
Rūšies epitetas (lietuviškai): | Vaistinė |
Rūšies epitetas (lotyniškai): | officinalis |
Veislė / Varietetas: | |
Forma: | žolinis daugiametis |
Pavyzdžio donoras: | |
Pavyzdžio donoro šalis: | |
Aprašymas: | Vaistinė melisa (Melissa officinalis) Daugiametis, žolinis 30–100 cm aukščio, malonaus citrinų aromato augalas. Stiebas: status, šakotas, apaugęs trumpais plaukeliais, su negausiomis, kotuotomis liaukutėmis arba plikas. Lapai: kotuoti, kiaušiniški arba apskritai rombiški, 3–8 cm ilgio ir 2–6 cm pločio; apatiniai širdiški arba nukirstu pamatu; viršutiniai – pleištišku pamatu, pakraščiai rinčiuoti arba rinčiuotai dantyti, negausiai plaukuoti; apatinėje lapo pusėje; palei gyslas išaugę liaukiniai plaukeliai arba apskritos liaukutės. Žiedai susitelkę po 3–12; pažiedės elipsiškos arba pailgos, lygiakraštės, ne ilgesnės už žiedus. Taurelė 7–9 mm ilgio, liaukinga, apaugusi ilgais plaukeliais. Vainikėlis balsvas arba šviesiai rausvas, 11–14 mm ilgio. Žydi VII–VIII mėnesiais. Maistinės savybės ir vartojimas. Žolėje susikaupia gana daug malonaus citrinų kvapo eterinio aliejaus, rauginių ir karčiųjų medžiagų. Anksti pavasarį ir vasarą jaunais vitamingais citrinų aromato lapais galima pagardinti salotas. Šviežia ir džiovinta žolė sušvelnina visų patiekalų skonį; jos dedama į žuvies, paukštienos, varškės, kiaušinių, ryžių valgius, padažus, aromatizuojamos gaivos, marinatai, kompotai. Eteriniai aliejai turi raminamąjį poveikį, todėl melisų vartojama sutrikus miegui, patyrus stresą. |